Žaislai – labai svarbi edukacinė priemonė, padedanti vaikams ne tik suvokti mus supantį pasaulį, bet ir tapti jo pilnaverčiu dalyviu. Nuo pat gimimo, mes nemažą savo gyvenimo dalį praleidžiame žaisdami. Pradžioje, vaikai stebi aplinką, klausosi garsų, pradeda matyti spalvas ir formas. Taip pradeda vystytis kognityviniai gebėjimai – padedantys užmegzti socialinius ryšius, reikšti savo emocijas ir smalsiai tyrinėti aplinką. Dėl to svarbu, kad žaislai atitiktų vaiko amžių ir raidą. Tad ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, labai svarbūs yra visi penki pojūčiai: garsas, vaizdas, lytėjimas, kvapas ir skonis. Turbūt ne kartą esate pastebėję, kad mažyliai naujus žaislus tyrinėja ne tik juos apžiūrėdami, liesdami, bet ir „ragaudami“. Vėliau pradeda eksperimentuoti, bandydami ką dar tas žaislas „gali daryti“. Tai padeda mažyliui greičiau pradėti kalbėti ir plėsti žodyną, nes jis noriai kalbina ne tik savo žaislus, bet stengiasi ir aplinkiniams papasakoti savo įspūdžius. Taip žaislai gali padėti vaikui sklandžiau kalbėti ir reikšti savo mintis.
Per žaidimą, galime vaikams papasakoti ir perteikti savo vertybes, kuomet mylimi žaislai tampa realaus gyvenimo „dalyviais“ ir atlieka tam tikrą paskirtį, pavyzdžiui galima pasakoti kaip kiškis atsiprašo ančiuko ir apkabina jį, nes jie yra draugai. Taip pat vaikui galime papasakoti ir apie šeimos taisykles, dienotvarkę ar kasdieninius ritualus, kad žaislai taip pat keliasi ryte ar eina miegoti, prausiasi, valgo ir panašiai. Be to, maži vaikai yra labai imlūs ir kopijuoja suaugusiųjų elgesį, tad stebėdami žaidžiančius vaikus, galime iš šono pamatyti tam tikrus elgsenos modelius ar atpažinti konkrečius žmones bei jų charakterio savybes. Ne veltui ir psichologai, tyrinėjantys vaiko raidą, stebi vaikų žaidimus, pagal kuriuos gali pamatyti vaiko vidinį pasaulį, baimes, emocijų raišką ir gabumus ar net talentus. Visą šią informaciją galime panaudoti elgsenos korekcijai arba kryptingam vaiko lavinimui, siekiant jam padėti atrasti kas labiausiai patinka ir geriau pažinti save.
Žaislai, turintys skirtingas faktūras ar smulkias detales, labai padeda vystyti vaiko sensorinius įgūdžius ir smulkiąją motoriką, taip greičiau gaminasi naujos neuroninės jungtys, padedančios ne tik greičiau vystytis kalbos motoriniam centrui, bet ir ugdo vaiko gebėjimą susikaupti, koncentruoti savo dėmesį į vieną veiklą, padeda greičiau nusiraminti bei lavina atmintį. Priklausomai nuo amžiaus, kinta ir žaislų sudėtingumas, taip mokome vaikus ankstyvame amžiuje per žaidybines užduotis, atrasti įvairius problemų sprendimo būdus, suvokti loginę seką, išsiaiškinti kaip veikia priežasties-pasekmės dėsnis ir kiti sudėtingesni procesai, kurie juos lydės visą jų gyvenimą.
Reikia turėti omenyje, kad pirmieji penkeri mūsų gyvenimo metai yra pats svarbiausias mūsų vystymosi etapas, tad tėvams tenka svarbi misija – lavinti savo vaikus per tinkamus jų amžiui žaislus ir žaidimus. Vėliau žaislai nėra tokie aktualūs, nes vaikai pradeda megzti išorinius socialinius ryšius, bendrauja daugiau su bendraamžiais, jo aplinkoje atsiranda darželio auklėtojai ar ikimokyklinio amžiaus mokytojai. Tokiu laikotarpiu, labiau domina tokie žaislai, su kokiais žaidžia ir jų draugai. Turbūt kiekvienas iš savo vaikystės gerai prisimename buvusias žaislų „madas“ ir kaip jautėmės kai iš tėvų negaudavome to, ko karštai troškome. Žinoma šiais laikais žaislų pasirinkimas yra žymiai platesnis, tad dar gerai tenka pasukti galvą renkantis, negu galvojant iš kur gauti vieną ar kitą žaislą.
Šiuolaikiniai žaislai eina koja kojon ir su naujausiomis technologijomis, tad vis labiau populiarėja interaktyvūs žaislai, valdomi nuotoliniu būdu, robotika ar su papildyta realybe. Taip vaikai mokosi sudėtingesnių loginių sprendimų, gilina asmenines kompetencijas, susipažįstant su IT inžinerija, fizika, kompiuterine grafika, ką kūrybiškai pritaiko ir mokydamiesi mokykloje. Labai populiarūs ir įvairūs strateginiai žaidimai, kur reikia ne tik planuoti, numatyti žaidimo taktikas, bet ir mokytis bendradarbiavimo dirbant komandoje. Visos šios įgytos žinios ir įgūdžiai kuo puikiausiai persikelia ir į suaugusiųjų darbinį gyvenimą. Kur taip pat daugelyje sričių, taip pat galime įžvelgti įvairius žaidimo elementus.
Dažnai girdime pajuokaujant, kad suaugę yra dideli vaikai, kurie žaidžia su didesnių gabaritų žaislais. Iš dalies, tame pasakyme yra nemažai tiesos, nes visi mūsų vaikystės žaislai ir žaidimai, yra maži realaus gyvenimo atributai, mokantys mus užaugti protingais žmonėmis, gebančiais išreikšti savo emocijas, jausmus, mokančiais bendrauti ir užmegzti santykius bei ruoštis suaugusiųjų gyvenimui. Ne veltui maži būdami žaidžiame namus, supdami lėles, įsivaizduojame kokie būsime tėvai, kokias profesijas turėsime ir ką veiksime. Taip žaislai mums padeda mokytis kaip realizuoti save ir tapti pilnaverčiu žmogumi, pasiruošusiu priimti visus iššūkius. Be to, net ir suaugus malonu prisiminti savo mylimiausius vaikystės žaislus, kiek jie sukėlė mums teigiamų emocijų ir padėjo įveikti savo baimes bei labiau pasitikėti savimi.
Suaugę mes nenustojame žaisti, nes rinkdami žaislus savo vaikams, nors tai akimirkai pasijaučiame vaikais ir nesąmoningai renkamės tai, kas patiems būtų įdomu ir smalsu pabandyti ar patyrinėti. Be to, savo žaidimo patirtį galime perduoti žaisdami su savo vaikais, tai padės ne tik sukurti stiprų ryšį ir tarpusavio santykius, bet ir geriau pažinti jų vidinį pasaulį, pasaulėžiūrą, pomėgius, charakterio savybes ir jo vidines baimes. Tad skirkite laiko ir nenustokite žaisti, kurkite darnius santykius, saugią aplinką, kur jūsų vaikai augs laimingi, smalsūs ir draugiški. Domėkitės jų pomėgiais, leiskite vaikams patiems dalyvauti žaislų pasirinkimo ir pirkimo procese, nes taip ugdysite jų gebėjimą priimti sprendimus, lavinsite planavimo įgūdžius ir finansinį raštingumą.
Būtent kokybiškas laikas kartu, buvimas šalia ir sąmoningai pasirinkti žaislai yra pagrindas gerai mūsų psichoemocinei būsenai, nuo kurios priklauso ne tik kasdieninio gyvenimo kokybė, bet ir mūsų mokymosi ar darbinės veiklos rezultatai. Kiekvieno iš mūsų siekiamybė yra būti laimingu, o žaislai ir žaidimai mums padeda žymiai lengviau atsipalaiduoti, būti atviriems, kas teigiamai veikia ne tik mūsų psichiką, bet ir fizinę sveikatą bei imuninę sistemą, kas ir yra laimės dedamosios. Neskubėkime suaugti ir nenustokime žaisti, nes taip ilgai išliksime emociškai atsparūs, įvairiems iššūkiams ir lengviau rasime reikalingus sprendimus sudėtingose situacijose, išliksime ramūs ir neprarasime gyvenimo džiaugsmo, kas leis iš tikrųjų tapti savimi pasitikinčiais ir laimingais žmonėmis.